Page 1
Standard

Plastikinių langų montavimas

Plastikinių langų montavimas tai yra pakankamai populiari paslauga. Taip yra, kadangi  įmonės asortimente yra  kokybiški  plastikiniai langai, gaminama produkcija, kuri  gali patenkinti įvairių potencialių pirkėjų poreikiu, tiek kalbant  apie kainą, tiek ir apie išvaizdą.  Jei pati plastikinių langų gamyba tai  praktiškai automatizuotas procesas, tokiu  atveju jų montavimas  tai yra žmogau veikla.  Būtent todėl yra labai svarbu pasirinkti  būtent tą įmonę, kuri atliks visus darbus kokybiškai ir laiku. Taip pat gali  būti teikiama garantija.  Tik tokiu  būdu galima pasiekti rezultatą, kuris jus džiugins ne vienerius metus.  Kai  viskas atliekama pagal montavimo technologijas tai yra  kokybiško  darbo garantija.   Visų pirma, plastikinių langų montavimas tai yra  darbas, kuris  atliekamas pagal numatytus standartus ir pagal keliamus reikalavimus.  Visi darbai  atliekami labai  atsakingai, tokiu  būdu jums dar ilgą laiką  nereikės jaudintis dėl to kiek  jums tarnaus langai, kadangi jie  tarnaus ilgai.  Su plastikiniais langais susiję klausimai  bus išsprendžiami labai greitai.  Pagal pastaruosius rinkos rezultatus langų montavimo kainos labai nesikandžioja. Plastikiniai langai yra  montuojami pakankamai greitai, tai užtruks apie 1-1,5 valandos vienam langui. Taigi  jūs net nespėsite  pastebėti kaip  vietoje jūsų seno lango  bus sumontuotas naujas langas.  Montavimo darbus  atlieka  aukšto lygio profesionalai, kurie turi pakankamai patirties, todėl jūsų langai bus  montuojami labai kruopščiai, kokybiškai ir pagal visus standartus.  Be to, kad jūsų langai atrodyti idealiai jūs taip pat galite užsakyti ir  apdailos darbus.

Plastikinių langų montavimas  yra  atliekamas jums patogiu laiku, dieną, profesionaliai ir be jokio papildomo triukšmo. Taigi jums nereikės jaudintis, kad trukdysite kaimynams arba  giminaičiams. Prieš tai, kai  bus  atliekamas plastikinių langų montavimas  bute arba name turi  būti  atliekami reikalingi pasiruošimo darbai.  Tai  suteiks galimybę darbuotojams be jokių problemų  sumontuoti  langus. Langų montavimas tai yra  vienas iš statybos-montavimo  apdailos darbų, todėl apžiūrėkite ar jūsų namas yra  paruoštas plastikinių langų montavimui.  Kambarys, kuriame bus atliekamas montavimas turi būti  atlaisvinamas nuo interjero  daiktų, užuolaidų,  elektrinės aparatūros, gėlių ir augalų.  Baldai turi  būti užklojama  polietilenine  plėvele, kad  būtų  apsaugoti nuo  dulkių.  Grindys, kurios yra  arti  lango turi būti išklojamos kartonu, o jei tokio  nėra gali būti išklojama plėvelė arba  laikraščiai.  Reikia  numatyti  vietą kur bus montuojami plastikiniai langai ir kokios montavimo medžiagos bus naudojamos.

Prieš tai, kai  yra  atliekamas plastikinių langų montavimas turi  būti  atliekamas senų langų išmontavimas, turi būti išvalomi  seni langų tarpai. Ši darbų dalis yra laikoma   sudėtina ir reikalaujanti pakankamai daug darbo, kadangi žiemos laikotarpiu lango nereikia  laikyti ilgai  atidaryto, kad patalpa nespėtų  atvėsto ir nebūtų pažeisti langai.  Kokybiškas plastikinių langų montavimą tai garantija, kad langas tarnaus ilgai ir  be jokių problemų.  Todėl  stiklinimo procesui yra  skiriamas ypatingas dėmesys. Plastikinių langų montavimą  atlieka kvalifikuoti  specialistai, kurie nuolat padidina savo  profesionalumo lygį.  Montavimo darbams yra  naudojamos tik  sertifikuotos medžiagos ir profesionalūs  geriausių  Europos įmonių įrankiai.  Būtina sąlyga yra ta, kad viskas  turi būti  atliekama pagal numatytus standartus, bei pagal saugumo reikalavimus.  Montavimo darbai yra  atliekami pagal technologijas, kurias rekomenduoja  kitų šalių specialistai.  Sumontavo langus  jūsų namuose bus šilta, jauku ir patogu. Tai be jokių  abejonių  yra geresnė alternatyva nei kiti langai, pavyzdžiui, mediniai.  Plastikiniai langai yra  kokybiški ir tuo pačiu juos galima įsigyti palankiomis kainomis.

 

Standard

Mitai apie karkasinius namus

karkasiniai namai1 MITAS: karkasiniai namai kainuoja „nemažus“ pinigus.

Karkasinio namo statybos, palyginti su kitų konstrukcijų namais, kainuoja apytiksliai 20-25 proc. pigiau. Lyginant su mūrinio namo pamatu, ryškus privalumas yra karkasinių namų pamatų pigumas. Statant tokio tipo namą nereikia masyvių (tuo pačiu – ir brangių) pamatų, kas dar labiau atpigina ir pagreitina statybą, jį įrengti reikia mažiau medžiagų nei įprastiems lietuviams statiniams. Paskaičiuota, kad 1 m2 sienos statybos kaina 1,3 karto mažesnė, nei rąstinio namo; 1,7 karto mažesnė nei namo iš putbetonio ir 2,5 karto mažesnė nei plytų mūro, jei jų šilumos varža vienoda. Statant karkasinį namą, lengvai galima keisti jo išplanavimą, nedidinant sąnaudų ir sąmatos. Continue Reading →

Standard

Senovės Roma

Senovės Romos architektūra skirstoma į tris periodus: karališkąjį (VIII-VI a. pr. Kr.), respublikos (V-I a. pr. Kr.) ir imperatoriškąjį (I a. pr. Kr. – V a. po Kr.). Ryškus romėnų meno formavimosi laikotarpis buvo III a. pr. Kr. – III a. po Kr., kai įsigalėjo Romos imperija. Architektūros raidai didžiausią įtaką turėjo du veiksniai: vietinės tradicijos (daugiausia etruskų) ir graikų menas.

Romėnams reikšmingas etruskų palikimas – skliautinės konstrukcijos, o iš graikų jie perėmė statramstinę sistemą ir orderinę jos išraišką.
Pergalingi romėnų karo žygiai neaplenkė Graikijos – ji buvo paversta Romos provincija. Senovės Graikijos ir senovės Romos architektūra – du vienas po kito einantys antikinės architektūros etapai. Nukariautojai perėmė Graikijos orderius, kai kuriuos architektūros planų elementus, kurie susipynė su Romos senbuvių etruskų statybos palikimu. Romėnai visiškai suformavo statybos principus ir architektūrines formas po susidūrimų su Azijos tautomis ir jų kultūra.
Konstrukcija, medžiagos. Nukariautojai pradėjo naudoti naujas statybines medžiagas ir konstrukcijas. Pirmieji pastatai buvo statomi iš džiovintųjų molio pytų. Degtosios plytos Romoje tada dar nebuvo žinomos. Tarpai tarp mūro sienų buvo užpildomi smulkiais akmenimis ir žvyro cementu, kurie tapdavo vientisa betono mase. Panaši mūro sistema būdinga ir charakteringiems

Romos architektūros elementams – skliautams. Pirmieji cilindriniai (lopšiniai) skliautai buvo palyginti paprasti, vėliau jų konstrukcija tapo sudėtingesnė, sustiprėjo dekoratyvinis pradas. Pavyzdžiui, vadinamasis briaunotas skliautas susiformuodavo dviejų cilindrinių skliautų sankirtoje ir turėdavo įstrižines briaunas ir apskritus kupolus.
Romėniškasis skliautų karkasas dažniausiai būdavo mūrinis, kartais dengtas akmeniniais blokeliais. Pusiau sferinės formos kupolą sumūrydavo ant apskrito būgno.
Tektoniniai romėnų elementai pasisavinti iš Rytų, o puošyba – iš Graikijos. Perėmę graikų orderius, romėnai juos perdirbo – dorėniškąją koloną papildė baze, kapitelio formą padarė sudėtingesnę. Kolonos liemuo (stiebas) iškeliamas į viršų iki dešimties modulių. Korintiškosios kolonos statytos ypač aukštos ir elegantiškos. Romėnai dažnai naudojo ir mišrius orderius. Paplito kelių aukštų arkados – taip pabrėžiant romėnišką statinių kilmę.

Graikų architektūros kanonas, įtvirtinęs demokratinės valstybės idėjas, negalėjo išreikšti imperijos pasaulio užkariavimo siekių ir prabanga tviskančios galybės, todėl graikiškieji orderiai prarado tektoninę savo vertę ir naudoti tik kaip puošybos elementai.
Statinius puošiant sekta graikais. Tačiau graikai puošybai, neišskiriant ir skulptūros, naudojo tas pačias pagrindines medžiagas (daugiausia akmenį, marmurą) kaip ir pastatams, o romėnai šiomis medžiagomis tik puošdavo statinius, panaudodami jas statinių apdailai, uždengdami plytų, romėniškojo betono ir kitų prastesnių medžiagų konstrukcijas. Šios naujos konstrukcijos padėjo sumažinti statybos amato meistrų skaičių, darbus pavedant žemos kvalifikacijos statybininkams – vergams.
Plytų ir betono konstrukcijos buvo viena pagrindinių naujovių, atvėrusių galimybę perdengti didelius tarpsnius, gerokai paspartinti statybą.

Romėnų architektūra, perėmusi graikiškuosius orderius, išrutuliojo dar du – toskaniškąjį (perdirbto dorėniškojo orderio variantas) ir kompozitinį (korintiškojo ir jonėniškojo orderių pagrindu). Toskaniškasis orderis, palyginti su dorėniškuoju, buvo masyvesnių proporcijų, jame atsirado bazė, ant kolonos liemens nebuvo kaneliūrų, frizo paviršius lygus. Su etruskų tradicija susijęs specifinis italų gyvenamojo namo tipas, kurio kompozicinis centras buvo atrijus – erdvi patalpa su stačiakampe kiauryme perdangos centre.

Didžioji dalis reikšmingų paminklų pastatyta Romoje. Amžinasis miestas įkurtas VIII a. pr. Kr. ant kalvų, iš kurių svarbiausios yra Kapitolijaus, Palatino ir Kvirinalo. Būtent čia, tarp šių trijų kalvų, II a. pr. Kr. buvo suformuota centrinė Romos aikštė – forumas. Tai liaudies susirinkimų ir prekybos vieta. Palyginti nedidelė aikštė buvo apsupta šventovėmis, bazilikomis ir kitais visuomeninės paskirties pastatais. Aikštės planas ir pastatų išdėstymas asimetrinis. Tačiau toks planas nebuvo iš pradžių sumanytas kaip, pavyzdžiui, Atėnų akropolyje, o susiformavo įvairiu metu nevaržomai statant pastatus ten, kur buvo vietos. Pačioje aikštėje iškilo kompozicinis akcentas – rostra – tribūna oratoriams, vyriausybinių įsakymų skelbimams, kitiems renginiams.

Nauja Romos architektūros samprata ypač ryški atstatytame panteone, kuris iš paprasto keturkampio plano pastato virto milžinišku statiniu su 43,5 m skersmens kupolu ant apskrito būgno. Ypač gausiomis ir turtingomis formomis, paskirties įvairove išsiskyrė visuomeninė architektūra. Puikūs architektūros paminklai – bazilikos, termos, amfiteatrai, teatrai, cirkai, rūmai, bibliotekos, triumfo arkos, tiltai, akvedukai miestus darė išraiškingus ir savitus.